Rusijos dezinformacija ir tiesos nepatogumas – 1941 ir 2022 m

Štai kokia situacija klostosi Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Tai liudija mums visiems žinomus elementus to, ką mes laikėme blogiausiu žmonijos bruožu – beatodairišką miestų griovimą, masines egzekucijas, vaikų grobimą, milijonų civilių gyventojų perkėlimą, išžaginimus, priverstinę prostituciją ir kankinimus, kuriuos neseniai išryškino žiaurus kalinių nukirsdinimas. Grynoji tiesa, slypinti už šios Rusijos invazijos, yra ta, kad ji yra visiškai nepagrįsta. … Daugiau Rusijos dezinformacijos ir tiesos nepatogumo – 1941 ir 2022 m.

Lenkijos istoriškai sudėtingi santykiai su Rusija

Dažnai, kai pagalvojama apie Rytų Europą, Varšuvos paktą ar tiesiog apie tautas, esančias į vakarus nuo buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS), į pirmą planą iškyla Lenkija. Nuo tada, kai Lenkija nutraukė sovietinio stiliaus socialistinio egzistavimo grandines ir atgavo tikrąjį apsisprendimo jausmą, ji pasiskelbė pasauliui taip, kad rodo, jog yra pasirengusi vadovauti. Ji kalba ir elgiasi drąsiai, diktuoja savo likimą. … Daugiau apie istoriškai sudėtingus Lenkijos santykius su Rusija

Kaliningrado sritis – laikas atsiskirti?

Ši konkreti siena yra Rusijos invazijos į Ukrainą rezultatas. Reaguodama į tarptautinės teisės pažeidimą, Europos Sąjunga (ES), kuriai priklauso ir Lietuva, įvedė sankcijas, dėl kurių pati Lietuva uždarė savo sienas tam tikroms Rusijos prekiaujamoms prekėms arba kitaip paskirtų medžiagų gabenimui. Rusija, pasitelkdama savo standartinį pasipiktinimo scenarijų, pagrasino Lietuvai atsakomosiomis priemonėmis, kurios, matyt, dar nesuformuluotos. Tačiau tai dar ne viskas, nes Kaliningrado sritis Rusijai yra strateginės karinės svarbos. Ji yra vienintelis neužšąlantis žiemos uostas Rusijos kariniam jūrų laivynui Baltijos jūroje; tai yra, kol klimato kaita nepadarys įtakos šiam klausimui. … Daugiau Kaliningrado sritis – laikas atsiriboti?

Neišsilavinusiųjų izoliacinė pozicija

Kai kurių asmenų, siekiančių politinės reikšmės artėjančiuose prezidento rinkimuose, komentarai, regis, mažai susiję su pasaulinių reikalų realybe ir labiau su rinkėjų patrauklumu. Labiau kvalifikuoti autoritetai, išmanantys pasaulio istoriją, dabartinę geopolitinę dinamiką, karinę strategiją, prekybinius santykius, humanitarizmą ir nacionalinį identitetą, labiau tinka komentarams nei tie, kurie tik siekia išskirtinumo provokuojančiais šūkiais, apsimetančiais išmintimi. Kai vyksta veiksmingos pasaulinės pastangos, kuriose Jungtinės Valstijos imasi vadovaujančio vaidmens spręsdamos krizę, pasaulis neturėtų vertinti Amerikos ryžto kaip priklausomo nuo laiko, o jos pažadų – tik vieno prezidento administracijos laikotarpiu. Nėra jokios garantijos, kaip tik tai, kad tarptautinės bendruomenės, įskaitant ir pačią Ameriką, gerovė yra svarstoma ir ilgainiui gali išlikti saugi. Tai ypač aktualu, kai autoritariniai režimai laiko save turinčiais nuolatinį statusą ir ketina amžinai užtikrinti tokią padėtį bet kokiomis jiems prieinamomis priemonėmis, nepaisant to, ko mus ne kartą mokė istorija. … Daugiau Neišsilavinusiųjų izoliacinė pozicija

Moldova ir Putino veiksmų planas

Moldova, 2,62 mln. gyventojų turinti valstybė, turi 759 mylių (1229 km) ilgio sieną su Ukraina pastarosios pietvakariuose. XX amžiuje ji išgyveno neramią istoriją, 1991 m. atgavusi nepriklausomybę iš Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS), tačiau XXI amžiuje vėl susidūrė su Rusijos autoritarizmo ir imperialistinių siekių grėsme. Šalis rytuose turi prorusišką separatistinę teritoriją – situaciją, panašią į kaimyninę Ukrainą, kuri dabar atvirai konfliktuoja su Rusija, ir panašią į Gruzijos Respubliką, į kurią Rusija įsiveržė 2008 m. dėl panašių priežasčių. Ši tendencija yra gana pažįstama ir pabrėžia Rusijos ketinimą susigrąžinti teritoriją, kurią istorija kažkaip paskelbė jai priklausančia. … Daugiau Moldovos ir Putino strategijos

Uždegti liepsną ir ją išlaikyti

Prieš metus prasidėjo karas, kokio masto nematėte nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – buvo tikimasi, kad įvyks „lokio prieš pelę“ scenarijus. Tačiau lokiui netrukus viskas pakrypo siaubinga linkme. Prezidentas ir jo žmona nepabėgo, o liko namuose su savo žmonėmis, kol tauta buvo puolama. Paprasti piliečiai susibūrė į teritorinę gynybą, kad gintų savo kaimus, miestelius ir miestelius. Muzikantai, šokėjai, biuro darbuotojai, ūkininkai, namų šeimininkės ir kiti išmoko mūšio meno, atitinkamai apsiginklavo ir gamino sprogstamuosius įtaisus; buvo atgaivintas partizaninis judėjimas, primenantis ilgą šios šalies istoriją. Kariuomenė kovojo ir atgavo daug to, kas iš pradžių buvo prarasta. Šiais ypatingais metais šalis daug nukentėjo – buvo prarastos gyvybės, pagrobti vaikai, perkeltos šeimos. Buvo vykdomi žiaurumai – masinės egzekucijos, išprievartavimai, kankinimai, namų, ligoninių ir energijos išteklių naikinimas – visa tai siekiant patenkinti despoto norą atkurti imperiją, kurią istorija jau buvo nusprendusi atmesti. … Daugiau Kaip įžiebti liepsną ir ją išlaikyti

Ukrainos nacionalizmo ir jo partizaninio judėjimo istorija

Pasaulinė reakcija į Rusijos pastangas ukrainiečius priskirti naciams svyravo nuo mandagaus netikėjimo iki ciniško juoko dėl dar vieno nerangaus propagandisto bandymo pateisinti savo poreikį įsiveržti į Ukrainą. Ši etiketė pasitarnavo kaip būdas dehumanizuoti žmones už tai, kad jie išdrįso priešintis tam, ką Putinas laiko Rusijos likimu. Šis pasipriešinimas iš tikrųjų yra nacionalizmo, ideologijos, kuri, anot „Britannica“, pabrėžia lojalumą, atsidavimą ar ištikimybę tautai, išraiška. Ukrainos pasipriešinimas Rusijos priespaudai egzistuoja nuo Rusijos imperijos laikų, siekiančių XVIII ir XIX amžius, tačiau šiais laikais Putino režimui patogu sutapatinti Ukrainos tautiškumo jausmą su fašistine ideologija. … Daugiau Ukrainos nacionalizmo ir jo partizaninio judėjimo istorija

Rusų kalba apie aukų skleidimą ir keršto skatinimą

Žymūs Rusijos pareigūnai, skleisdami mintį, kad jiems grėsė nuodėmingų Vakarų su savo demokratiniais idealais įsiveržimas į jų sienas, nuolat vartoja retorikos atmosferas. Ši retorika nebūtų buvusi svetima Otto von Bismarckui prieš 150 metų, kai jis apgailestavo, kad turi konfrontuoti rusus su jų „nenuspėjamu kvailumu“. Tačiau ši žinutė daugiausia, jei ne visiškai, buvo skirta Rusijos visuomenei, kuri, deja, arba tiki valstybinės žiniasklaidos skleidžiamomis nesąmonėmis, arba yra priversta tiesiog laikytis stygų, kaip jie darė šimtmečius. Putinas pasinaudojo rusiško nacionalizmo potekste, sutapatindama jį su tautos dvasiniu tikėjimu, kad prisimintų istorinę kovą su nacistine Vokietija. Dabar kova, kaip Putinas nori, kad Rusija ją matytų, yra gelbėjimas nuo Ukrainos, iki šiol nežinomos neonacizmo bastiono, matyt, žinomo tik jam vienam, kuri taip pat pasirinko prisijungti prie Vakarų ir jų tariamo visur esančio dekadencijos. Aštrus ir piktas pasakojimo garsas skirtas užmaskuoti žinutės absurdiškumą, tačiau tiems, kurie supranta jos tikslą, to nepakanka. … Daugiau Rusų kalba apie auką ir keršto skatinimą

Sveikatos priežiūra žiemos kare – Ukraina

Kelias į geresnę sveikatos priežiūros sistemą Ukrainoje bus geriausias išvedus Rusijos pajėgas iš jai skirtos suverenios teritorijos. Tačiau pirmiausia reikia įveikti žiemos grėsmę. Jau vienuoliktą mėnesį Rusijos invazija į Ukrainą pradėjo naują skyrių, suvokus, kad jos karinė kampanija žlugo, o žiema dar labiau trukdė jos pažangai. Dabar strategijos pokytis sutelktas į visos tautos terorizavimą, kenkiant jos civilinei infrastruktūrai ir keliant grėsmę jos išlikimo galimybėms žiemos šaltyje. Tautai, tvirtai įsitvirtinusiai trokštant galiausiai išlikti nepaliestai suverenitetui, išsaugotai kalbai ir kultūrai, Ukraina susiduria su aršia kova, regis, iki galo. … Daugiau apie sveikatos priežiūrą žiemos kare – Ukraina

Lukašenka prieš Baltarusiją

Aleksandras Lukašenka, Baltarusijos diktatorius ir, regis, tuo didžiuojantis, atėjo į valdžią kaip pirmasis šalies prezidentas 1994 m., po Sovietų Sąjungos žlugimo prieš trejus metus. Tikras senojo sovietinio režimo šalininkas, jis išlaikė valstybinę pagrindinių pramonės šakų nuosavybę ir įgijo galią paleisti parlamentą, iki 1996 m. palaipsniui įtvirtindamas savo labai centralizuotą valdžią. Rusų kalbai buvo suteiktas lygiavertis statusas baltarusių kalbai, o anksčiau užmegzti ekonominiai ryšiai su Rusija buvo sustiprinti, kai abi šalys 1996 m. sudarė Sandraugą. Pastaroji, 1999 m. pasirašius sutartį, išsivystė į Rusijos ir Baltarusijos sąjunginę valstybę. Ši sąjunginė valstybė įformino jų ekonomikų integraciją, prie kurios taip pat prisijungė ir jų žvalgybos agentūros, ir gynyba. Akivaizdu, kad daug silpnesnė iš šių dviejų šalių, Baltarusija, šiuo susitarimu įgytų ir finansinį, ir karinį saugumą. Tačiau Lukašenkai šis procesas nebuvo sklandus. … Daugiau Lukašenka prieš Baltarusiją