Dabartinių pasaulinių ir regioninių Rusijos karo Ukrainoje aspektų apžvalga.
II dalis: Rusija ir Europa.

Rusija jau seniai vykdo dezinformacijos, vyriausybės ir rinkimų kišimosi bei atviro sabotažo kampaniją Europoje. Ji tai darė bandydama susilpninti ryžtą ir pakenkti NATO gynybiniam koordinavimui. Nuviliantys Rusijos kariuomenės rezultatai per pastaruosius metus ir nestabili jos ekonomikos padėtis greičiausiai dar labiau pabrėš jos poreikį bent jau sėkmingai įgyvendinti savo piktavališkas pastangas visoje Europoje. Ji privalo tai padaryti, kad nesusidurtų su tuo, ką laiko dar didesniu pažeidžiamumu savo Vakaruose. Didžioji dalis to yra labiau suvokimas nei realybė, tačiau Rusija tebėra pasinėrusi į savo pačios propagandą, kad Vakarai kelia amžiną grėsmę jos egzistavimui. Realybė iš tikrųjų yra tokia, kad pats režimas, labiau nei jo valdoma tauta, jaučiasi grasinamas ir yra pasirengęs imtis visų reikalingų veiksmų, kad išsaugotų save, kad ir kokios būtų pasekmės jos žmonėms. … Daugiau dabartinių pasaulinių ir regioninių Rusijos karo Ukrainoje aspektų apžvalgos. II dalis: Rusija ir Europa.

Europos solidarumas ir tikslas Rusijos grėsmės akivaizdoje

Jei iš pasaulinių konfliktų istorijos ir galima pasimokyti kokios nors tiesos, tai turbūt yra ta, kad nuolaidos retai kada atneša ilgalaikę taiką, kai jos rezultatas – nuolaidos agresoriui. Kyla revanšistinės nuoskaudos, kurios pūliuoja ištisas kartas, o žaizdos neatleidžiamos. Dar blogiau, agresorius lieka nepasotinamas, kai pirminis tikslas nebuvo pasiektas. Tai buvo paskutinio pasaulinio karo pamoka, kurią dauguma, regis, stengiasi pamiršti, ypač tie, kurie kvailai įsitikinę, kad kažkaip bus izoliuoti nuo žalos, arba tie, kurie tiesiog nori tęsti pinigų uždirbimo verslą labiau kontroliuojamomis aplinkybėmis. Nesugebėjimas susidurti su sunkia realybe užbaigti karą sustabdant atvirą agresiją pačioje pradžioje skatina to paties agresoriaus ar tiesiog kito panašaus asmens vykdomus recidyvus ateityje. … Daugiau Europos solidarumo ir tikslo Rusijos grėsmės akivaizdoje

Kanados ir Ukrainos gynyba nuo Rusijos agresijos – bendra neapykanta autoritarizmui

Kanadiečiai nekenčia, kai jiems sakoma, kad jie neturėtų būti šalis, ypač kai tai daro vis labiau autoritarinis Amerikos režimas, panašiai kaip ukrainiečiai nekenčia minties, kad jiems tą patį sako Rusijos diktatorius, kuris iš tikrųjų įsiveržė į jų šalį. Tiek JAV, tiek Kanada pradeda suvokti groteskišką politinę realybę, kad „spindinčiame mieste ant kalvos“, kaip Ronaldas Reaganas kadaise įsivaizdavo Vašingtoną, į valdžią atėjo neliberali vyriausybė. … Daugiau Kanados ir Ukrainos gynyba nuo Rusijos agresijos – bendra neapykanta autoritarizmui

Putino pasaulio susitraukimas

Ankstesnė nuomonė, tariamai biblinės kilmės, gerai dera su pastarojo meto įvykiais Sirijoje ir tironiško bei kartų kartoms skirto Assado režimo nuvertimu. Žlugimas įvyko, regis, vos per kelias dienas režimui, kurio ištakos siekia 1971 m., kai Hafezas al Assadas perversmo metu tapo Sirijos prezidentu, o 2000 m. jį perdavė savo sūnui Basharui. Pastarasis tęsė dešimtmečius trukusius Sirijos ryšius su Iranu ir jo regioniniais kovotojų rėmėjais „Hamas“ ir „Hezbollah“, o vėliau įvedė teroro režimą, kuriame buvo vykdomos tiesioginės žudynės ir įkalinimai, užsitraukdamas Vakarų pasmerkimą. Visa tai baigėsi katastrofišku režimo žlugimu ir jo lyderio apleidimu. Iki šiol tai pabrėžia abejotiną Vladimiro Putino vietą pasaulinėje nuomonėje. … Daugiau Trumpėjanti Putino pasaulio valstybė

Populizmo kelias į autoritarizmą: Vakarų keistumas

Prieš mums pernelyg susižavint mintimi, kad Rusijos valstybė ir jos valdymas yra pavyzdys, kuriuo turėtume sekti, ir partnerystė, kurios turime siekti pasaulyje, kuriam vis labiau reikia saugumo nuo pasaulinių karo, ekonominio žlugimo, klimato kaitos ir ligų grėsmių, reikia laiku peržvelgti Rusijos rodomą pavyzdį. Rusijos likimas buvo taip susipynęs su vieninteliais jos diktatoriaus siekiais, kad dabar jai gresia ne tik karinis pralaimėjimas dėl prastai apgalvoto bandymo aplenkti kaimyninę suverenią tautą, bet ir galutinio ekonominio žlugimo gėda. Užuot vengusios tokių autoritarinio valdymo „trūkumų“, kai kurios Europos ir kitos Vakarų šalys svarsto pasekti savo populistinių idealų versijomis. Viktoro Orbano Vengrija, gerokai pažengusi į autoritarinio valdymo kelią ir todėl tinkama panašiam nagrinėjimui, lenkia daugumą kitų šalių .

Putino šansai (4 dalis) – Medžiai ir miškas

Istorija skirta būti edukacine priemone ateinančioms kartoms. Ji skirta nurodyti kryptį prioritetams nustatyti, kurie ves lyderių svarstymus. Praeities klaidos dažnai kyla iš nacionalinių nuoskaudų, kurias karštligiškai propagavo autoritariniai režimai, turėdami savanaudiškų tikslų. Kai kildavo karas, pasekmė dažnai reikšdavo katastrofišką agresoriaus pralaimėjimą ir užsitęsusią nacionalinę gėdą, tačiau tai neišvengiamai lydėdavo daugelio tautų, priverstų susidurti su agresoriumi, patiriamas platus sielvartas. … Daugiau Putino šansų (4 dalis) – Medžiai ir miškas

Orbanas ir populizmas Europoje

Visai šalia Estijos sienos, Rusijos teritorijoje, kabo labai gerai matomas ženklas su paprastu užrašu „Rusija nepaiso sienų“ – tai būdingas rusiškas savanaudiškas pasipūtimas, skirtas įbauginti mažesnę tautą, tvirtai palaikiusią Ukrainą dabartiniame kare su Rusija; kare, kuriuo Rusija aiškiai parodė, kad nepaiso suverenų tautų sienų. Tai įspėjimas bet kuriai šalia esančiai tautai – Baltijos šalims, Suomijai, Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai, Rumunijai, Moldovai, Kazachstanui, Azerbaidžanui, Armėnijai, Gruzijai. … Daugiau apie Orbaną ir populizmą Europoje