Blogi lyderiai ir naudingi idiotai

Pasikartojantis istorijos košmaras yra išrinktų lyderių, įgijusių valdžią skatindami populistines nuotaikas tokiais skaldančiais klausimais kaip imigracija, rasinė neapykanta ir klasių kova, atsiradimas. Jų pažadas dėl pokyčių turėjo kainą – buvo atskleista, kad vykdomoji valdžia suteikia įgaliojimus keisti valdymo mechanizmus pagal savo tikslus. Pokyčiai pasireiškė teisminiais veiksmais ir finansiniu spaudimu institucijoms, skirtomis apriboti savavališką vykdomosios valdžios naudojimą visuomenės labui, ir visuomenės kontroliavimu alternatyviomis priemonėmis. Šis modelis yra gerai žinomas, nes XX amžiuje, ypač Sovietų Rusijoje ir nacistinėje Vokietijoje, susiformavo represiniai autoritariniai režimai, kurie ne tik įtvirtino savo visuomenės kontrolę, bet ir diktavo užsienio politiką, dėl kurios pasaulis tapo mažiau saugus. … Daugiau blogų lyderių ir naudingų idiotų

Kitoks karas: asimetrinio ir netradicinio karo baigties modeliavimas

Nepaisant akivaizdaus ginkluotės, amunicijos ir karių skaičiaus pranašumo, palankios šalys neretai gerokai atsilieka nuo lūkesčių, kai kalbama apie savo tikslų pasiekimą kare. Tai gali lemti daugelis veiksnių – reljefas, moralė, logistika, pramonės pajėgumai ir finansai, be kitų, kuriuos Carlas von Clausewitzas užsiminė savo įtakingame 1832 m. išleistame darbe „Apie karą“. Dar svarbiau, kad prognozuojamas rezultatų modeliavimas, pagrįstas daugiausia kintamaisiais, gautais iš XIX ir XX amžių karo patirties, XXI amžiuje atrodo nepakankamas. Senasis sovietinis Rusijos karo stilius greitai patraukė tarptautinį dėmesį ankstyvosiose invazijos į Ukrainą stadijose, kai jai nepavyko pasiekti savo tikslo užimti Kijevo ir ji buvo priversta trauktis į rytinę šalies dalį, kur ji iš esmės liko įstrigusi per ateinančius ketverius metus. Po sparčių Ukrainos pasipriešinimo strategijos naujovių, kurios atsiskleidė ne tik mūšio lauke, bet ir jos pastangose ​​pakenkti Rusijos ekonomikai, įvyko keletas nesėkmių. … Daugiau Kitoks karas: asimetrinio ir netradicinio karo rezultatų modeliavimas

Vladimiras Putinas ir kalva, ant kurios jis trokšta mirti

Ar Vladimiras Putinas geba susitaikyti su didėjančiu susirūpinimu dėl padėties Rusijoje, kurį sukėlė jo karas Ukrainoje? Jo polinkis į konfliktus dominavo politikoje beveik visus 25 metus, kuriuos jis vadovavo, pradedant karu Čečėnijoje (1999–2009 m.), vėliau įsiveržimu į Gruziją (2008 m.), Donbaso karu (2014–2022 m.), Sirijos pilietiniu karu (2015–2024 m.) ir baigiant invazija į Ukrainą (2022 m. – dabar). Ši strategija išlaikė Putino istorinio Rusijos „stipriojo žmogaus“ etoso versiją prie Rusijos likimo vairo, kai šalies saugumas užtikrinamas individualios laisvės sąskaita. Tuo pačiu Putinas užsitikrino sau galią, kurią kadaise turėjo jo cariniai protėviai, tačiau dabar turi papildomą daug sudėtingesnio vidaus saugumo aparato privalumą. Problema, su kuria jis susiduria šiuo metu, yra siena, į kurią jis atsitrenkė tiek kariniu, tiek ekonominiu požiūriu. Klausimas, su kuriuo dabar susiduria rusai, turi suktis apie tai, ar Putinas yra protiškai pajėgus įveikti savo paties trūkumus, kad išgelbėtų šalį nuo pražūties. … Daugiau Vladimiras Putinas ir kalva, ant kurios jis trokšta mirti

Dabartinių Ukrainos, Rusijos ir JAV „taikos derybų“ choreografija

Antrasis trišalių taikos derybų etapas įvyko Abu Dabyje 2026 m. vasario 4–5 d., po pradinių derybų, vykusių 2026 m. sausio 23–24 d. Sausio 29 d. Trumpo administracija paskelbė savaitės trukmės, JAV tarpininkaujant, paliaubas, kurios, be kita ko, tausojo energetikos infrastruktūrą, ir jos turėjo įsigalioti prieš šį antrąjį derybų etapą tuo metu, kai žiemos temperatūra smarkiai nukrito. Tačiau Maskvos paliaubų interpretacija suteikė joms geriausiu atveju keturias dienas ir apėmė tik Kijevą, o Ukraina, regis, buvo įpareigota atsižvelgti į visą Rusiją. Kaip įprasta, naktį iš vasario 2 į 3 d. Rusija paleido daugiau nei 450 dronų ir daugiau nei 70 raketų, iš kurių 32 buvo balistinės, konkrečiai taikydamosi į energetikos objektus 27 vietose mažiausiai šešiuose Ukrainos regionuose, sutrikdydamos vandens, elektros ir šildymo tiekimą. Vien Kijeve daugiau nei 1170 daugiabučių neteko šilumos, kai lauko temperatūra nukrito iki -4 laipsnių Farenheito (-20 laipsnių Celsijaus). Kitą naktį įvyko panašus išpuolis, kurio metu apgadinti gyvenamieji pastatai ir mokyklos, žuvo keli žmonės. Tai, kad šie išpuoliai buvo antrojo „taikos derybų“ etapo pradžia, rodo Vladimiro Putino nepaisymą bandymų ieškoti sprendimo kare, kuriame jis ir jo kolegos Kremliuje toliau tęsia karo nusikaltimus, kurie kartu prilygsta raginimams vykdyti genocidą. … Daugiau Dabartinių Ukrainos, Rusijos ir JAV „taikos derybų“ choreografija